Roy Hunter og Vala Steinsen. Endurlitsdįleišsla ķ skemmtilega minningu.



                              
Roy Hunter talar um Fyrri Lķfs dįleišslu og sišareglurnar sem žarf aš fylgja
image


4 Column CSS Demo - Equal Height Columns with Cross-Browser CSS




Endurlitsdįleišsla.
Kynning ķ 16. kafla bókarinnar Listin aš Dįleiša


Yfirlit yfir endurlitsdįleišslu

Endurlitsdįleišsla hefur gefiš mjög góša raun žegar hśn į viš, en ašeins ef dįleišandinn skilur įhęttuna af fölskum minningum OG veit hvernig į aš finna og leysa orsök vandans. Hann žarf aš skilja hvernig falskar minningar verša til og kunna allmargar ašferšir viš endurlitsdįleišslu, auk žess aš kunna aš bregšast viš og vinna meš endurlifun, og geta leyst orsakir vandans į fullnęgjandi hįtt.

Į nķunda og tķunda įratug sķšustu aldar stundušu margir mešferšarašilar žaš sem kallaš var endurheimt minninga (memory reconstruction) meš žvķ aš nota endurlitsdįleišslu til aš stašfesta fyrirfram įkvešnar skošanir um orsök vandans, og "sanna" žannig aš dįleišslužeginn hefši bęlt nišur minningar. Žessi notkun endurlitsdįleišslu varš hins vegar til žess aš skapa falskar minningar, sem aftur leiddi til žess aš margir dįleišslužegar įsökušu foreldra sķna ranglega um misnotkun sem aldrei hafši veriš. Afleišingin varš sś aš endurheimt minninga olli mörgum mįlaferlum ķ bandarķkjunum og aš sumir mešferšarašilar misstu vinnuna auk hįrra fjįrhęša ķ bętur. Žetta leiddi einnig til verulegrar gagnrżni į endurlitsdįleišslu. Ég get ašeins fariš yfir grunn endurlitsdįleišslu ķ žessu yfirliti, og byrja į hęttunni į sköpun falskra minninga....

Hęttan į fölskum minningum

Hęttan į fölskum minningum er raunveruleg. Žegar tilfinningar eru meš ķ spilinu geta žęr brenglaš upplifun okkar į atburšum. Til dęmis geta tvö börn sem horfšu į ašra takast į, gefiš tvęr mismunandi śtgįfur af atburšinum fimm mķnśtum seinna. Žegar ég vinn meš endurlitsdįleišslu er žaš mitt hlutverk aš hjįlpa undirvitundinni aš endurlifa eša endurlķfga atburšinn ķ ķmynduninni.

Minningarnar geta veriš hugarburšur eša stašreynd og eru venjulega blanda af žessu tvennu. Žaš er EKKI mitt hlutverk aš greina stašreyndir frį ķmyndun, heldur aš hjįlpa dįleišslužeganum aš vinna śr upplifuninni. Ég śtskżri žetta fyrir dįleišslužegum žegar endurlitsdįleišsla er įkvešin. Ekki ašeins muna dįleišslužegar oft atburši ónįkvęmt, heldur getur undirvitundin einnig brenglaš minningar ef dįleišandinn spyr leišandi spurninga. Viš žurfum aš spyrja opinna spurninga (hvaš, hvenęr, hvar, hvers vegna, hvernig, hver) ķ staš jį eša nei spurninga į mešan dįleišslužeginn upplifir endurlit. Til dęmis, ef dįleišslužeginn segir aš pabbi sé aš refsa honum vęri óvišeigandi aš spyrja "er pabbi aš flengja žig?" Žess hįttar leišandi spurning gęti valdiš žvķ aš dįleišslužeginn ķmyndi sér flengingar -žegar refsingin gęti hafa veriš aš vera sendur ķ herbergiš sitt įn kvöldveršar. Geršu ekki rįš fyrir neinu, žvķ aš žaš er alveg eins lķklegt aš žś getir žér rangt til.

Hvaša atburši žurfum viš aš finna?

Viš žurfum aš leiša dįleišslužegann aftur aš atburšinum sem upphaflega olli nęminu, ž.e. ķ fyrsta skipti sem hann upplifši tilfinningar tengdar vandanum (Initial Sensitizing Event). Viš leitum lķka aš žeim atburši sem kveikti vandann (Activating Event). Stundum er žetta einn og sami atburšur en žaš er algengara aš į milli žeirra hafi lišiš dagar, mįnušir eša įr. Undirvitundin žarf aš rifja upp bįša žessa atburši og leysa žį ... sem žżšir aš dįleišslužeginn žarf aš sleppa tilfinningatengingunni af žeim bįšum. Žegar honum hefur tekist žaš, hrynja venjulega seinni atburšir sem juku nęmiš (Subsequent Sensitizing Events), eins og spilaborg. Žaš er sjaldgęft aš žaš žurfi aš leiša dįleišslužegann aftur til seinni atburša sem juku nęmiš, en samt var žekkt aš sumir mešferšarašilar héldu dįleišslužegum sķnum ķ endurlitsmešferš mįnušum saman. Žaš er önnur įstęša žess aš sumir dįleišendur hafa litla trś į endurlitsdįleišslu.

Frekar en aš hętta alveg aš beita endurlitsdįleišslu kżs ég aš nota hana žegar viš į, og ég kenni einnig öšrum dįleišendum hvernig į aš framkvęma endurlitsdįleišslu žegar žaš hjįlpar dįleišslužeganum. Til žess aš aušvelda mér aš kenna endurlitsdįleišslu og til aš aušvelda öšrum aš lęra hana, skipti ég öllu ferlinu ķ fimm stig…

Fyrsta stig: Undirbśningur

Undirbśningsstigiš felur ķ sér aš bśa dįleišslužegann undir endurlitsdįleišslu og hefst į samtali um žaš sem ég sagši hér aš ofan um falskar minningar og svo framvegis. Hin skref undirbśningsins eru innleišing, dżpkun, aš setja upp (eša stašfesta) frišsęlan staš, setja upp merki fingrasvara og aš stašfesta dżpt. Žaš er naušsynlegt aš dįleišslužeginn komist ķ nęgilega djśpt dįleišsluįstand įšur en fariš er ķ endurlit.

Ef hann er ekki kominn nógu djśpt er möguleiki į aš endurlitiš mistakist, ekki sķst žegar dįleišslužeginn er rökfastur.

Annaš stig:Endurlitstękni til aš finna orsökina

Til eru margar ašferšir, sem aušvelda dįleišslužeganum aš fara aftur ķ tķmann til žess atburšar sem upphaflega olli nęminu. Žótt allmargar ašferšir séu tilgreindar hér skaltu ekki reyna endurlitsdįleišslu fyrr en žś hefur aflaš žér frekari žjįlfunar. Algengasta ašferšin er aldursendurlit, žar sem tališ er aftur į bak og dįleišslužeginn bešinn aš lįta vita meš žvķ annaš hvort aš hreyfa "jį" fingurinn eša stöšva talninguna žegar mjög mikilvęgum aldri er nįš. Žegar dįleišslužeginn stöšvar žig spyrš žś spurninga svo sem "hvar ertu?, hvaš er aš gerast eša hvaš séršu, heyrir eša finnur?" Sķšan er haldiš įfram aš spyrja leišbeinandi spurninga til žess aš komast aš žvķ sem undirvitundin er aš endurupplifa. Sumir nota endurlit meš įrtölum ķ staš aldurs.

Hugtakiš er žaš sama, nema hvaš dįleišandinn telur aftur į bak ķ įrum ķ staš aldurs (2015, 2014, 2013 og svo framvegis). Önnur algeng leiš er tilfinningabrś (affect bridge) žar sem dįleišslužeginn er lįtinn ķmynda sér tilfinningarnar sem tengjast vandamįlinu - og sķšan aš nota ķmyndašar ašstęšur til aš magna žessar sömu tilfinningar. Teldu frį einum ķ tķu og auktu tilfinningarnar viš hverja tölu, og teldu sķšan afturįbak til fyrsta skiptis sem dįleišslužeginn upplifši žessar tilfinningar. Dįleišslužegar sem svara hvorki aldursendurliti eša tilfinningabrś gętu brugšist viš gangi tķmans. Hśn snżst um aš ķmynda sér gang meš dyrum sem tįkna hvert aldursįr.

Ķmyndunin getur veriš myndręn, hljóšręn eša skynręn. Žegar dįleišslužeginn fer aš lżsa žvķ hvar hann er, eša hvaš er aš gerast, spyršu fleiri leišbeinandi spurninga žangaš til dįleišslužeginn byrjar aš sżna tilfinningar. Fleiri endurlitsašferšum er lżst ķ seinna bindi bókarinnar.

Žrišja stig: Endurlifun og lausn

Žegar dįleišslužeginn byrjar aš sżna tilfinningar fęrist mešferšin af öšru stigi į žaš žrišja. Sumt fólk sżnir mjög miklar tilfinningar. Hęgt er aš draga śr žeim į fleiri en einn hįtt, m.a. meš ķmyndušu kvikmyndatjaldi eša aš dįleišslužeginn ķmyndi sér aš hann sé ósżnilegur įhorfandi. Žegar nęgilega hefur dregiš śr tilfinningunum spyrš žś fleiri spurninga til aš finna ašalorsök žess tilfinningalega sįrsauka sem dįleišslužeginn upplifir ķ tengslum viš atburšinn. Margt fólk upplifir ašeins litla eša takmarkaša tilfinningalega endurlifun, og žeim er aušveldast aš hjįlpa. Leyfšu dįleišslužeganum aš tjį žessar tilfinningar ķ eina eša tvęr mķnśtur įšur en žś leišir hann į frišsęla stašinn. Rökręnir einstaklingar reyna oft aš bęla nišur tilfinningar viš endurlifun. Žegar žeir tala ķ žįtķš er žaš oft merki um žessa bęlingu.

Žegar dįleišslužegi reynir aš bęla tilfinningarnar sem tengjast atburšinum segir žś: "Endurlifšu atburšinn ķ huganum, eins og hann sé aš gerast nśna. Hvernig lķšur žér žį?" Spurningin um lķšan veršur oft til žess aš dįleišslužeginn fer aftur ķ endurlifun. Žegar tilfinningunum hefur veriš lżst, leiši ég dįleišslužegann aftur į frišsęla stašinn hans (sem hefur veriš settur upp eša stašfestur į fyrsta stigi). Sķšan segir žś: "Eftir augnablik mun ég leiša žig til baka ķ [žś lżsir atburšinum], en meš gįfum, visku, žekkingu, skilningi og reynslu fulloršins einstaklings. Vertu [x] įra gamall, en ķ huga fulloršins manns. Hvernig skynjar žś nśna žennan atburš?" Eftir aš dįleišslužeginn svarar žessari spurningu, biddu hann aš ķmynda sér aš gerandinn setjist nišur og hlusti.

Segšu "ķmyndašu žér aš [nafn gerandans] sé nś fyrir framan žig og hśn/hann VERŠI aš hlusta į allt sem žś segir. Segšu henni/honum NĮKVĘMLEGA hvernig žessi atburšur sęrši žig žį og į įrunum eftir atburšinn. Segšu 'Žś lést mér lķša eins og …'" Ef dįleišslužeginn svarar engu skaltu umorša spurninguna og lįta Gestalt hlutverkaleikinn byrja. Dįleišslužeginn žarf aš leysa gerandann frį žeirri afsökunarbeišni sem hann hefur skuldaš žótt sś lausn feli ekki ķ sér aš samžykkja eša umbera framkomuna. Meš öšrum oršum er vandanum skilaš til gerandans. Aš žvķ loknu spyrš žś dįleišslužegann: "Fyrirgefur žś nś sjįfum žér aš bera žennan sįrsauka öll žessi įr?"

Žegar žaš gerist leišir žś dįleišslužegann į frišsęla stašinn hans og bišur undirvitundina aš stašfesta aš atburšurinn hafi veriš leystur. Ef svo er ekki spyrš žś undirvitundina hvaš fleira žurfi aš gera til žess aš leysa atburšinn. Žegar atburšurinn hefur veriš leystur bišur žś undirvitundina aš lįta vita, meš žvķ aš hreyfa viškomandi fingur, hvort finna žurfi og leysa fleiri atburši. Sé svariš jį, žarf aftur aš beita endurliti. Sé žaš nei, heldur žś įfram į fjórša stig.

Fjórša stig: Endurforritun undirvitundarinnar

Žegar stašfest hefur veriš aš vandamįlinu og afleišingum žess hafi veriš sleppt getum viš spurt: "Getur žś nś lżst įvinningnum af žvķ aš finna og sleppa žessum atburši, og hvernig žaš mun best gagnast žér į komandi dögum, vikum og mįnušum?" Hęgt er aš endurorša svar dįleišslužegans og nota ķ dįstikur og myndlķkingu įsamt dįstikum um varanlegan įrangur.

Taktu eftir hvernig annaš, žrišja og fjórša stig hvķla į grundvelli žess aš notuš sé dįleišslumešferš snišin aš žörfum dįleišslužegans, eins og lżst var ķ 13. kafla žessarar bókar.

Fimmta stig: Lok mešferšarinnar

Viš fęrum okkur af fjórša stigi į žaš fimmta meš žvķ aš gefa dįstikur um sjįlfstyrkingu, og fylgjum žeim meš mjög hęgri vakningu.

Žegar dįleišslužeginn kemur śr dįleišsluįstandinu, hefur žś samtal ykkar nokkuš stutt.. en svarar žeim spurningum sem dįleišslužeginn hefur, žaš sem eftir lifir tķmans. Žś gengur frį nęsta tķma ef viš į. Ef śtlit er fyrir aš žetta sé lokatķminn bżšur žś eftirfylgni ķ sķma eša tölvupósti į nęstu vikum, til aš fylgjast meš įrangri dįleišslužegans. Biddu dįleišslužegann aš segja öšrum frį žér. Žetta er ašeins įgrip af endurlitsdįleišslu og um hana er fjallaš miklu nįnar ķ seinna bindi žessarar bókar.